2017 m. lapkričio 16 d., ketvirtadienis

Knyga, privertusi prisiminti kitą knygą...Arba Déjà vu

Visai nesenai baigiau skaityti knygą B.A. Paris - "Anapus uždarų durų". Šiuolaikiškai "sukaltas" psichologinis trileris. Beskaitant iškart atmintyje iškilo kita panašaus siužeto knyga. Ne, ji nėra analogiška, jokiu būdu (taip ir būti negali), ji kitokia, bet panaši savo tam tikrais siužeto štrichais.

Taigi, kas ta knyga, sukėlusi deja vu jausmą? Tai John Fowles - "Kolekcionierius." Knyga Lietuvoje pirmą kartą išleista berods 2005 m. Taigi abi knygas skiria 12 metų. Nekeista, kad jos skirtingos rašymo stiliumi, juk tai labiausiai skiria, koks autoriau braižas, rašymo stilius, koks jo pajautimas. Abu autoriai savo knygomis šokiravo ir kaustė prie knygų, tik vienas autorius savo įkalinimo tema norėjo pasakyti daug daugiau nei tik faktą, o kita autorė - tiesiog parašė knygą, kuri nereikalaus daug filosofinių apmąstymų.

Šioje knygų "kovoje" laimi  John Fowles, nes jo parašytas šedevras "Kolekcionierius" yra nesenstanti klasika. Kai kas tikrai labiau gėrėsis "Anapus uždarų durų", nes rašytoja rašo šiuolaikiškai, beskaitant knygą lapas veja lapą, intriga ir greitai besivystantis veiksmas. "Kolekcionierius" yra priešingybė, tai žodžio ir jausmo junginys, transformavęsis į ilgus vidinių išgyvenimų aprašymus, monologus. Tyrinėjantis autoriaus žodis, norintis kuo geriau nusakyti itin gilinantis į žmogaus vidų, jo jausmus, potyrius. Lenkiu galvą jo rašymo stiliui, gebėjimui jausti ir tai perteikti žodžiu, labai stipria žodžio galia, kai galima rasti tam tikrus apeliavimus į gyvenimo prasmės suvokimą, kai atsiduri tam tikroje situacijoje.

Kai kam "Kolekcionierius" prailgs, nes gal per daug aprašymų, kitų vadinamais "išvedžiojimų". Bet man tai labai patinka. Panašų rašymo stilių buvau atradusi dar viename, man asmeniškai, nuostabiame ir giliame romane Stefan Zweig - "Širdies nerimas", kur tiek pat daug dėmesio yra skiriama personažų vidiniams monologams, o tai padeda puikiai įsigyventi į personažų gyvenimą knygoje, justi tai, ką jie junta.

Bet šiuo metu apie dvi kažkuo susietas, bet kartu labai skirtingas knygas.

"Anapus uždarų durų"  - knyga, kurioje nėra ilgų apmąstymų, personažų vidinių išgyvenimų, sielos monologų. Tai, ką jie jaučia aprašoma labai aiškiai, tik čia visada lieka klaustukai, nes tai psichologinis detektyvas, šiuolaikiškai parašytas, kai svarbu yra veiksmas, skaitytojo įtraukimas ir sudominimas kitomis priemonėmis. Pakankamai panašus į šiuolaikinius skandinavų detektyvus. Labai gerai skaitosi, atpalaiduoja smegenis, kaip aš sakau. Tokios knygos, t.y. parašytos tokiu stiliumi nevargina perdėtu sakinių kiekiu, psichologiniu svoriu, kai bandoma ilgais tekstais pasakoti apie vieną personažą. Ar tai gerai? Kai kada tikrai taip. Nes kartais juk norisi kažko lengvo, bet kartu įtraukiančio, įdomaus ir intriguojančio. Tokia yra B. A. Paris knyga.


Ir kur čia panašumai su "Kolekcionieriumi"? Radau juos du.
Pirmas - tai mergina / moteris įkalinama (kalinė).
Antras - abiejose knygose skirtingai pateikiama meilės svarba.

Panašumai turi ir savus skirtumus. Knygoje "Anapus uždarų durų" Greisė savo noru išteka už ją apžavėjusio vyro, o tik tada supranta buvusi apgauta, tampa kaline. Tiek psichologine prasme, tiek ir tiesiogine. Smurtas, psichologinis ir fizinis. Visa tai persipynę. Greisė tampa šiuolaikinio pasaulio kaline, ji apribojama taip, kaip galima tai padaryti šiais laikais įmanomais būdais. Ir ji yra tik jungiamoji grandis, kodėl jos vyras Džekas ją įkalino, grandis, nutiesianti kelią iki Džeko tikrojo grobio - Greisės neįgalios sesers Milės. Džekas vaikystėje patyrė psichologinę traumą šeimoje, bet jam ji tapo blogo elgesio pateisinimu, mėgavimusi galia, kito kankinimu ir jo baime. Kito baimė - jam kaip medus sielai. Psichologinis pasitenkinimas. Žinoma, jis tapo gyvenimo auka pats to nesuvokdamas. Nors šalia eina jo šaltas protas, sugebėjimsa išsisukti iš įvairių situacijų, jo geras darbas (advokatas). Ir ne bet kokios srities advokatas, o moterų, nukentėjusių nuo savo smurtaujančių vyrų. Kodėl būtent šios srities? Nes jis mėgaujasi matydamas sužalotas smurto moteris, jų siaubingas nuotraukas bylose. Jam tai malonumas. Vargšas Džekas, įkalintas savo beprotybėje. 

"Kolekcionieriaus" personažas Klegas taip pat yra savaip maniakas. Kažkada jis kolekcionavo drugelius (juk jie miršta nuo jo rankos), bet praturtėjęs žirgų lenktynėse jis nutaria surasti ypatingą egzempliorių savo kolekcijai. Ja ir tampa jauna laisva studentė Miranda. Čia įkalinimas yra tiesioginis (kaip drugelis po stiklo gaubtu), kai mergina įgrūdama į seno namo rūsį, o iš ten pabėgti niekaip neįmanoma.

Kita jungtis - meilė. Klegas supranta mylintis Mirandą, ja grožisi ir bando tomis baisiomis sąlygomis ja pasirūpinti. Tikisi, kad ji kada nors pagaliau jį pamils.

Džekas nemyli Greisės. Bet Greisė myli savo sesę Milę, myli taip stipriai, kad stengiasi rasti bet kokį būdą, kaip apsaugoti ją nuo savo vyro. Greisė dar turi viltį pabėgti, bando, deja nesėkmingai.

Kadangi šis įrašas yra apie knygą "Anapus uždarų durų", tai tuo ir baigsiu, nes tai knyga, kai geriau nežinoti, arba žinoti kuo mažiau detalių, nes jos sugriaus knygos skaitymo malonumą.

Tai knygos apie savotiškus maniakus, jų kraują kaitina skirtingi dalykai, o mums, skaitantiems, kraują stingdo siužeto vingiai. Taigi, ramaus jums skaitymo.


Knygos antotacija:


Džekas – išvaizdus, talentingas advokatas, mylintis sutuoktinis.
Greisė – žavinga, ideali namų šeimininkė. Belaisvė.
Visi pažįsta tokių porų kaip Džekas ir Greisė. Jis – patrauklus ir turtingas, ji – žavi ir elegantiška. Juos pamėgstate tarsi nejučia, net visai to nenorėdami. Mielai artimiau susipažintumėte su Greise.
Bet tai nelengva. Mat, kaip netrukus įsitikinsite, jie visada būna kartu. Kai kas gal pavadintų tai tikra meile. Bet kiti galbūt imtųsi svarstyti, kodėl Greisė niekad neatsiliepia telefonu. Kodėl negali susitikti su draugėmis kavos, nelydima Džeko. Ir kodėl ant vieno miegamojo lango įtaisytos grotos. Kartais tobula santuoka yra tobulas melas.

Atsiliepimai apie knygą:

OHO. Puikios knygos ženklas – kai staiga susizgrimbi, kad per visą skyrių buvai pamiršęs kvėpuoti. Perskaitykite... tik neužmirškite palikti šviesą įjungtą!

– Tracy Fenton, „The Book Club" feisbuke įkūrėja.

Šiaušiasi plaukai, apima nerimas, bet negali atsispirti... kraują stingdantis trileris, kurį skaitysite iki paryčių.

– Mary Kubica, rašytoja.

Jei jums patiko „Mergina traukiny", perskaitykite „Anapus uždarų durų".

– ELLE Magazine.

Apie autorę:

B. A. Paris prancūzų ir airių kilmės rašytoja. Užaugusi Anglijoje, vėliau persikėlė į Prancūziją, kur keletą metų dirbo tarptautiniame banke, paskui įgijo mokytojos specialybę ir drauge su vyru įkūrė kalbų mokyklą.


Žanras: detektyvinis romanas / trileris
Puslapių skaičius: 360
Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Perskaityta: 2017 m. lapkričio mėn.
Knygos įvertinimas: 5/5  





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą